lt

„Geriau vėliau nei niekada”, – tvirtina kaunietis verslininkas Artūras Vaicekauskas (44 m.), neseniai ryžęsis tiesinti dantis. Vyras breketais dantis tiesina jau pusę metų, tačiau tai žino vos keli artimiausi žmonės.

Kauniečio burnoje – nematomi breketai. Tiksliau, jie yra matomi, tačiau sudėti taip, kad jų nematyti. Tokią galimybę suteikia specialūs breketai „Incognito”, kurie yra tvirtinami prie vidinio dantų paviršiaus iš liežuvio pusės. „Apie 90 proc. žmonių negalėtų pasigirti idealiai lygiais dantimis ar taisyklingu sąkandžiu. Aš – ne išimtis”, – pasakojo vyras. Jo dantys nuo mažens nebuvo tiesūs, tarpai tarp dantų buvo nemaži, o sąkandis – netaisyklingas. Ortodontiniu gydymu A. Vaicekauskas susidomėjo vos tik ėmus jį taikyti Lietuvoje, tačiau išorinių breketų, kartais dar vadinamų „traukinio bėgiais”, nepanoro. „Dėl jų būčiau kompleksavęs. Tenka važinėti į užsienį, bendrauti su verslo partneriais. Nenorėjau, kad kalbant visi matytų mano kabes”, – atvirai dėstė kaunietis. Lietuvoje atsiradusi galimybė tiesinti dantis nematomais breketais „Incognito” jį labai pradžiugino. Vyras ėmė konsultuotis su Vilniaus klinikos „Dantų harmonija” ortodonte Eugenija Bučinskiene.

Šioje klinikoje yra visa diagnostikos įranga – kompiuterinis panoraminis rentgeno aparatas su cefalostatu, kompiuterinis tomografas, kita reikalinga aparatūra, tad galima operatyviai atlikti reikiamus tyrimus. Po savaitės buvo padarytas A. Vaicekausko dantų atspaudas, o po šešių savaičių iš Vokietijos laboratorijos atkeliavo specialiai jam pagaminta breketų sistema. Iš pradžių jie buvo uždėti ant apatinio, o po dviejų savaičių – ant viršutinio žandikaulio. „Tą pačią dieną, kai buvo uždėti breketai, teko sakyti kalbą darbuotojams. Tie, kurie apie mano gydymąsi nieko nežinojo, nepastebėjo jokio pokyčio”, – pasakojo verslininkas.

Dabar jis breketų net nejaučia. Tiesa, kartą, neatsargiai triaukštelėjus riešutų, vienas atsiklijavo, tačiau ortodontė viską sutvarkė. Vienintelis pokytis – dabar vyras priverstas daugiau dėmesio skirti burnos priežiūrai – valytis dantis kas kartą pavalgęs. „Maistui tikrai yra prie ko prikibti”, – patirtimi dalijosi kaunietis.

A. Vaicekauskas juokavo, kad bet koks ortodontinis gydymas labai naudingas figūrai, mat žmogus, žinodamas, jog suvalgęs net mažą kąsnelį privalo išsivalyti dantis, ima vengti užkandžiauti.

Gydytojos E. Bučinskienės teigimu, vidinės kabės turi dar vieną privalumą – jos kelia mažesnę ėduonies riziką nei kabės, tvirtinamos prie išorinio dantų paviršiaus. Tai įrodyta moksliniais tyrimais.

A. Vaicekausko negąsdina, kad kabes teks nešioti 1,5–2 metus, – vyras nepatiria jokio diskomforto. Maža to, jis jau džiaugiasi pirmaisiais pokyčiais. Per porą mėnesių dingo tarpai tarp dantų. „Tai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, dabar daug geriau jaučiuosi. Ypač smagu, kad galiu atviriau bendrauti su žmonėmis, verslo partneriais. Beje, kitose valstybėse neteko matyti žmonių, kurių dantys būtų kreivi. Bet mūsų visuomenėje tokių nemažai. Matyt, tai sovietinis palikimas”, – svarstė kaunietis. Kita vertus, norint gydytis, reikia turėti galimybių. Ortodontinis gydymas nėra pigus, o individualūs vidiniai breketai – dar brangesni. „Svarbiausia – apsispręsti, ar to reikia. Jeigu dėl kreivų dantų kenčia gyvenimo kokybė, visuomet galima suderinti prioritetus ir spręsti problemą”, – mano A. Vaicekauskas.

Pirmųjų pokyčių netenka laukti ilgai

„Incognito” breketai gaminami Vokietijoje. Jie buvo sukurti žmonėms, kurie nenori ar negali gydytis išoriniais breketais, traukiančiais aplinkinių dėmesį.

„Incognito” breketai, kaip ir išoriniai, išsprendžia visas sąkandžio problemas, šią sistemą galima taikyti net sudėtingiausiais atvejais.

Šie breketai gaminami iš specialaus metalo lydinio individualiai kiekvienam pacientui. Ploni, plokšti ir labai tvirti breketai optimaliai priglunda prie dantų paviršiaus, atkartoja danties kontūrą.

Naujausios kompiuterinės technologijos leidžia preciziškai apskaičiuoti breketų klijavimo vietą ir krūvį, kurį patiria dantys.

Breketus jungia specialūs lankai, kuriuos galima palyginti su bėgiais. Reguliuojant jų tamprumą galima tiksliai sureguliuoti dantų eilę, pašalinti tarpus, išlyginti sąkandį.

Kadangi šie breketai yra gaminami individualiai kiekvienam pacientui, tai garantuoja maksimalius gydymo rezultatus, o pirmųjų pokyčių nereikia ilgai laukti. Tai patvirtino ir kauniečio A. Vaicekausko istorija.

Svarbu ir funkcija, ir estetinės priežastys

Eugenija Bučinskienė, klinikos „Dantų harmonija” gydytoja ortodontė

„Dantis tiesinti breketais gali ne tik jauni žmonės – šis metodas tinka bet kokio amžiaus pacientams. Dantys juda visą gyvenimą, todėl netinkamas sąkandis ar nelygus dantų lankas gali susiformuoti ne tik paauglystėje, bet ir brandaus amžiaus žmogui. Net ir tam, kurio dantys jaunystėje buvo lygūs, jie gali išsiklaipyti, tarp jų atsirasti tarpų.

Dantų galimybė judėti ir padeda ortodontams sustumdyti juos taip, kad jie atrodytų tvarkingai, netrikdytų kramtymo funkcijos. Uždėti breketus galima ir tokiu atveju, kai žmogus turi protezuotų dantų, galima pakeisti ir negyvų dantų padėtį. Kiek sunkiau, jeigu žmogus turi vadinamąjį tiltą – yra protezuoti keli dantys iš eilės. Tačiau įvertinus individualiai, kai kuriais atvejais galima uždėti breketus. Šį gydymo būdą esu taikiusi ne vienam tokiam pacientui. Vieninteliai, kurių negalima pajudinti, – implantai.

Kai kurie vyresnio amžiaus pacientai kreipiasi ne dėl blogo sąkandžio, o dėl estetinių priežasčių, pavyzdžiui, didelės švarplės. Viena pacientė, turėjusi didelį tarpą tarp dantų, visą gyvenimą vengė šypsotis. Tik dabar, kai įkopė į penktąją dešimtį, šis tarpas buvo panaikintas. Tai padaryti padėjo breketai.

Gydant individualiai pagamintais vidiniais breketais „Incognito”, galima tikėtis spartesnio rezultato, nes iš vidaus klijuojamas breketas lengviau paveikia dantį nei klijuojamas iš išorės. Toks breketas tvirtinamas taip, kad veiktų tiesiai tą tašką, kurį veikiant dantis greičiau judės. Tačiau gydymo trukmę lemia ir individualios savybės, pavyzdžiui, kaulo kietumas. Taip pat svarbu, ar pacientas laiku apsilanko pas gydytoją, ar taiko papildomas priemones.”

Straipsnis publikuotas „Lietuvos ryte“ 2012-05-12