Periodontologija

Periodonto ligos dažnai kamuoja ir sergančiuosius cukriniu diabetu. Šiais atvejais dantenų uždegimo požymiai išryškėja anksti. Cukrinis diabetas silpnina imuninę sistemą, todėl užtenka menkiausio dirgiklio, burnoje šiek tiek ilgiau likusio svetimkūnio, ir burnos imunitetas reaguoja agresyviau, dantenų ir kaulo uždegimas vystosi sparčiau. Periodonto ligų atsiradimui taip pat turi įtakos ir paveldimumas, rūkymas bei stresas.

Dantų apnašas dažniausiai atsiranda, kai žmogus visai nevalo dantų, pamiršta juos valytis nuolat (ryte ir vakare) ar valo neteisingai. Taip pat – kai naudojami nekokybiški dantų šepetėliai ar dantų pastos. Dantų akmenų susidarymo priežastis gali būti ir kramtymas tik viena žandikaulio puse (kaire arba dešine), netaisyklingas sąkandis.

Valgant kietą maistą, vaisius, daržoves, dantys apsivalo natūraliai. Deja, pastebima, kad šiandien mokyklose vaikai vietoje vaisių ir daržovių dažnai renkasi traškučius, sausainius, bandeles. Valgant minkštą maistą, dantys natūraliai neapsivalo, o per tam tikrą laiką mineralai iš seilių įsigeria į burnoje esantį minkštą apnašą, kuris sukietėja. Taip susiformuoja akmuo. Prie jo paviršiaus vėl kaupiasi minkštas apnašas, kuris kietėja, akmuo auga.

Dantų akmenų sudėtis kinta – ją lemia akmenų senumas, kietumas, atsiradimo vieta. Įprastu dantų šepetėliu ir pasta jų pašalinti nebepavyksta, todėl būtina atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą.

Tiesa, būna žmonių, kurių burnoje dantų akmenys niekuomet nesusidaro. Tačiau tokių yra tik 5 proc. Visiems kitiems 1–2 kartus per metus patariama atlikti burnos higienos procedūrą. Yra ir tokių žmonių, kurių burnoje akmenys formuojasi greičiau nei įprastai. Jiems pas higienistą reikėtų lankytis dažniau. Tokių asmenų nėra daug – taip pat apie 5 proc. Įdomu tai, kad vyrų burnoje dantų akmenys formuojasi dažniau, jų būna daugiau nei ant moterų dantų.

Kas sukelia gingivitą?

Gingivitą dažniausiai sukelia minkštose dantų apnašose esančios bakterijos. Jei žmogaus imunitetas nusilpęs, dantenų uždegimą gali sukelti ir visai nedidelė bakterinių apnašų sankaupa.

Tačiau gingivitas gali būti ir nebakterinės kilmės. Jį gali sukelti vartojami vaistai, hormonų pokyčiai (nėštumas, brendimas), valgymo sutrikimai ar nevisavertė mityba, cukrinis diabetas ar kitos ligos. Tuomet gydytojas periodontologas paskiria individualų gydymą.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys gingivito atsiradimą:

• kariesas
• rūkymas
• tarpdančiuose įstrigę maisto likučiai
• nekokybiški dantų vainikėliai, protezai, plombos
• vaikų kvėpavimas per burną
• nusilpęs imunitetas

Dantenų uždegimo požymiai

Pagrindinis gingivito požymis – kraujuojančios dantenos. Iš pradžių kraujavimas pastebimas tik valantis dantis, vėliau – valgant, o gingivitui progresuojant dantenos kraujuoja ir be jokios priežasties. Šiuos požymius dažnai lydi ir dantenų skausmas, blogas kvapas iš burnos, dantenų spalvos pasikeitimas, jų paburkimas. Pradžioje dantenos vos parausta, o vėliau tampa ryškiai raudonos ar net tamsiai mėlynos. Kraujavimas rodo, kad „įsijungė“ imuninė sistema, kuri, išskirdama tam tikras medžiagas, sunaikina burnos apnašose esančias bakterijas ir neutralizuoja jų toksinus. Imuninės sistemos antibakterinės medžiagos į burną patenka per kraujagyslių sieneles, kurios, esant uždegimui, darosi retesnės ir todėl dantenos kraujuoja nuo nedidelio prisilietimo kietesniu maistu, dantų šepetėliu.

Lokalus (vieno–trijų dantų) dantenų uždegimas gali kilti ir dėl nepakankamai nupoliruotų, nutrupėjusių dantų plombų kraštų, nekokybiškų dantų protezų ar netaisyklingos dantų padėties. Tuomet jaučiamas dantenų skausmas, dantenos kraujuoja tik pažeistoje vietoje.

Dažnai žmonės skundžiasi jautresnėmis dantenomis, dėl to naudoja labai minkštus dantų šepetėlius, dantis valo trumpiau, rečiau arba visai liaujasi tai daryti, manydami, kad dantenos pažeidžiamos būtent valymo metu. Iš tiesų reikėtų elgtis priešingai – laiku pastebėjus pirmuosius gingivito požymius ir ėmus kruopščiau valytis dantis, rūpintis burnos higiena, galima išvengti komplikacijų, kurios sukelia rimtesnę ligą – periodontitą.

Dantenų uždegimo gydymas

Gydydamas gingivitą, burnos higienistas arba gydytojas periodontologas pirmiausia pašalina dantenų uždegimo atsiradimo priežastis – susikaupusius dantų akmenis ir minkštąjį apnašą. Tam reikia atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą. Vėliau pacientas privalo itin kruopščiai prižiūrėti dantis: valyti juos bent du kartus (ryte ir vakare), pašalinti maisto likučius iš tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliu, skalauti burną priešuždegiminiais gydomaisiais ir profilaktiniais skalikliais, kelis kartus per metus (rekomenduojama 3–4) atlikti profesionalią burnos higieną odontologijos klinikoje.

Jei dantenų uždegimas lokalus, jis gydomas nupoliruojant arba pakeičiant senas plombas, dantų vainikėlius, nuvalant susikaupusį apnašą.

Svarbi dantenų uždegimo gydymo dalis – paciento mokymas geriau, kruopščiau ir atsakingiau rūpintis savo burnos higiena. Gydytojas periodontologas arba burnos higienistas padeda pasirinkti tinkamas burnos priežiūros priemones, pamoko, kaip valytis dantis šepetėliu, dantų siūlu ir pan. Taip pat gali būti rekomenduojami mitybos pokyčiai, priemonės imuniteto stiprinimui.

Svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas

Kadangi dantenų uždegimas yra liga, kurią didžiąją dalimi nulemia paciento gyvenimo būdas ir burnos higienai skiriamas dėmesys, dantenų uždegimo gydymas labai priklauso nuo paciento motyvacijos, noro pasveikti. Gydytojas gali pašalinti gingivito priežastį, pamokyti, kaip prižiūrėti dantis, tačiau tik pats pacientas gali užkirsti kelią naujos ligos atsiradimui ir komplikacijoms. Jeigu pacientas nesiims kruopščiau prižiūrėti burnos higienos, net ir chirurginis dantenų uždegimo ir jo komplikacijų (periodontito) gydymas neatneš laukiamo rezultato.

Todėl gingivito gydymą galima vadinti komandiniu paciento, gydytojo periodontologo ir burnos higienisto darbu. Komandai darniai dirbant, pacientas gali džiaugtis sveika ir gražia šypsena!

Periodontito atsiradimą lemia asmens burnos priežiūra, paveldimumas (giminaičių polinkis sirgti šia liga), vartojami vaistai, hormonų pokyčiai (nėštumas), įvairios ligos (valgymo sutrikimai, cukrinis diabetas ir kt.). Periodonto ligos taip pat gali atsirasti ir dėl kitų burnos ertmės problemų: netaisyklingos pavienių dantų padėties ar išsidėstymo, netaisyklingo sąkandžio.

Periodontito simptomai:

• kraujuojančios dantenos
• blogas kvapas iš burnos
• paslankūs, judantys, jautrūs dantys.

Tačiau kartais jokių aiškių simptomų gali ir nebūti.

Kokio gydymo reikia  sprendžia periodontologas. Periodontitas gali būti gydomas keliais etapais. Pirmiausia atliekama profesionali burnos higienos procedūra ir sudaromas individualus gydymo planas. Periodontitui progresuojant, dažnai prireikia periodonto operacijos, kurios metu pašalinami po dantenomis, ant dantų šaknų esantys akmenys, nupoliruojamos dantų šaknys, koreguojamas dantenų kraštas. Gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir nuo paciento, nes po operacijos kokybiška dantų priežiūra – itin svarbi.

Periodontito gydymo metodai:

1. Nechirurginis gydymas

Pagrindinis lengvo ir vidutinio sunkumo periodonto ligų gydymo metodas – giluminis dantenų valymas (kiuretažas), kurio metu, atlikus vietinę nejautrą, pašalinami dantų akmenys, nupoliruojami dantų ir šaknų paviršiai, pašalinamos uždegimo pažeistos dantenos. Pacientui parenkamos higienos priemonės, paaiškinama, kaip teisingai valytis dantis namuose.

Po šio gydymo etapo dantenų kraujavimas, deginimas, niežėjimas sumažėja arba visai išnyksta. Dantų paviršius tampa lygus, sumažėja kai kurių dantų paslankumas. Kartais po giluminio valymo dantys tampa jautresni. Tai normali reakcija, kuri per 2 – 3 savaites praeina savaime – šiuo laikotarpiu galima naudoti jautrumą mažinančias dantų pastas, dantų paviršių dengiančius burnos ertmės skaliklius.

Nechirurginis gydymas apsaugo nuo bakterijų dauginimosi, šalina dantų akmenis ir nemalonų burnos kvapą, užkerta kelią periodonto ligoms. Po procedūros gali šiek tiek atsidengti dantų šaknys, tačiau, jei prieš gydymą buvo gilios dantenų kišenės ir stiprus uždegimas, dantenų susitraukimo išvengti neįmanoma. Kai dantenų kišenių gylis siekia 5–6 mm, pacientui skiriamas chirurginis gydymas.

2. Chirurginis gydymas

Po mėnesio – trijų įvertinęs nechirurginio gydymo rezultatus, periodontologas, išmatavęs dantenų kišenių gylį aplink kiekvieną dantį, sprendžia, ar pacientui skirti chirurginį gydymą. Jeigu yra išlikusios gilios dantenų kišenės, būtina chirurginė jų korekcija, vadinamoji lopo operacija, kurios metu, naudojant vietinę nejautrą, atkeliamos dantenos ir pasiekiami giliau esantys akmenys, kurių neįmanoma išvalyti atliekant profesionalios higienos procedūrą ar giluminį valymą uždaruoju būdu.

Dantų šaknų paviršius operacijos metu gerai matomas, todėl galima kokybiškai nuvalyti akmenis ir išvalyti uždegimo pažeistus audinius, nupoliruoti dantų šaknis. Kruopščiai išvalytos dantenos priglaudžiamos atgal prie dantų ir susiuvamos.

Tirpstant žandikaulio kaului, tos pačios procedūros metu galima atlikti ir kaulo priauginimą. Kaului sutvirtinti reikiamoje vietoje taip pat gali būti naudojamos membranos. Jei pacientas pasiryžta, kaulas imamas iš paties žmogaus žandikaulio. Priaugintas kaulas sugyja per 3–6 mėnesius, jis gali būti įprastos struktūros ir normaliai funkcionuoti. Tai – šiuolaikinis gydymo metodas, kurio metu ne tik išsaugomas likęs sveikas kaulas, bet ir atnaujinama prarastoji jo dalis. Taip gydomi dantys esti tvirtesni ir ilgiau funkcionuoja.

Chirurginis periodonto ligų gydymas labai priklauso nuo to, ar stipri paciento motyvacija, noras pasveikti, ar po chirurginės procedūros skiriama pakankamai dėmesio burnos ertmės priežiūrai. Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Burnos ertmė gydoma ketvirčiais – po pusę žandikaulio: kol viena pusė sveiksta, kita neoperuojama. Visa chirurginė procedūra su pasirengimu ir nuskausminimu trunka apie 1,5-2 valandos. Siūlės išimamos po 7-10 dienų. Operacijos atliekamos kas dvi savaites. Po operacijos pacientas privalo kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų, kurie padeda greičiau pasveikti.

Dantų priežiūra po periodontito gydymo:

Po operacijos ar nechirurginio periodontito gydymo, pacientas burnos priežiūrai privalo skirti ypatingą dėmesį: profilaktiškai atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą, pirmaisiais metais pas periodontologą lankytis kas 3–4 mėnesius, dažnai ir kokybiškai valytis dantis, iš tarpdančių maisto likučius šalinti siūlu ir specialiu šepetėliu, naudoti burnos skaliklį, periodiškai lankytis pas periodontologą. Palaikomasis gydymas būtinas tam, kad ateityje būtų galima išvengti atsinaujinančios ligos. Jei dantų apnašas vėl ima kauptis, prasideda dantenų uždegimas ir liga pasikartoja. Tokiais atvejais liga dažniausiai progresuoja labai greitai ir yra sunkiai gydoma, todėl būtina visomis įmanomomis priemonėmis užkirsti kelią jos atsinaujinimui.

Gydymo rezultatai priklauso nuo pooperacinės priežiūros. Asmeninė higiena ir periodontologija yra labai susijusios. Jei žmogus po gydymo vėl atmestinai prižiūri savo dantis ir dantenas, uždegimas pasikartos.

Dantenų nuslinkimas dažniausiai atsiranda priekinių dantų srityje, kiek rečiau pažeidžia galinių dantų sritį. Recesijos priežastys nėra visuomet žinomos. Recesija gali atsirasti dėl netaisyklingos kaulo plokštelės struktūros, netaisyklingo dantų valymo (naudojami horizontalūs judesiai, valoma pernelyg grubiai, kietas dantų šepetėlis), dantenų uždegimų, aukštai prisitvirtinusio pasaitėlio, esant mažai prisitvirtinusių dantenų, po periodontito gydymo (pailgėja dantų vainikai).

Recesijai progresuojant, taikomas chirurginis gydymas. Klinikoje „Dantų harmonija“ atliekamos šios procedūros:

Pasaitėlio plastika, kai aukštai prisitvirtinę apatinės ir viršutinės lūpų (skruostų) pasaitėliai judinant lūpas (skruostus) tempia dantenas į viršų ir apnuogina dantų šaknis bei trukdo pritvirtinti protezą. Tuomet pacientui atliekama vietinė nejautra ir skaidulos, tempiančios dantenas į viršų, pašalinamos.

Estetinis dantenų priauginimas, kai nuogos dantų šaknys sukelia psichologinį diskomfortą ar yra padidėjęs dantų jautrumas. Tuomet, atlikus vietinę nejautrą, iš gomurio paimamas audinio lopinėlis ir apsinuoginusi (-ios) šaknis (-ys) uždengiama (-os).

Prieš protezavimą, ortodontinį gydymą, norint sumažinti apnašų kaupimąsi atliekama prieangio gilinimo procedūra (vestibulio plastika).

Chirurginės procedūros atliekamos taikant dalinę nejautrą. Prieš dantenų recesijų gydymą būtina atlikti profesionalią burnos higieną, kad būtų pašalintas minkštas apnašas ir akmenys, kurie lėtina dantenų gijimą po operacijų.

Chirurginio gydymo metodų yra daug, tad Jums tinkamiausią būdą padės pasirinkti profesionalus šios srities specialistas, atsižvelgdamas į individualias Jūsų burnos ertmės savybes.

Pooperacinė burnos priežiūra labai svarbi, nuo jos priklauso gydymo sėkmė ir rezultatai, todėl pacientas turi būti tvirtai pasiryžęs ir pats intensyviai rūpintis savo sveikata.

Kokia PRF procedūros nauda?

• spartesnis gijimas;
• mažesnė uždegimo, infekcijos ir komplikacijų rizika;
• pažeista vieta mažiau tinsta;
• nesusiformuoja randas arba jis būna gerokai mažesnis.

Kaip atliekama procedūra?

• PRF koncentratas gaunamas iš paties paciento kraujo, kuris paimamas iš venos įprastos neskausmingos procedūros metu;
• tam, kad būtų atskirtos kraujo ląstelės, paimtas veninis kraujas specialiu aparatu centrifuguojamas, kol atsiskiria kraujo komponentai;
• paimamas vidurinis sluoksnis, kuriame gausu trombocitų, atsakingų už kraujo krešėjimą. Trombocitai gydymui yra naudingi dar ir todėl, kad išskiria augimo faktorius, skatinančius gijimą ir slopinančius uždegimą;
• atlikus chirurginę procedūrą (implantaciją, pašalinus dantį ar kt.) surinktas PRF koncentratas įvedamas į pažeistą vietą.

Kada gali būti taikomas gydymas pasitelkiant PRF?

Gydymo metodas ypač rekomenduojamas, kai:

• paciento imunitetas nusilpęs;
• pacientas serga lėtinėmis ar ūminėmis ligomis;
• pacientas rūko;
• pacientas vartoja vaistus, galinčius turėti įtakos gijimui.

PRF procedūra pasitelkiama siekiant geresnio pooperacinių žaizdų gijimo:

• atlikus dantų implantaciją;
• pašalinus vieną ar kelis dantis;
• atlikus sinuso pakėlimą;
• priauginus ar persodinus kaulą;
• atlikus minkštųjų audinių plastiką (dantenų priauginimą, lūpos pasaitėlio plastiką ir kt.);
• chirurgiškai gydant periodonto ligas;
• kitais atvejais, kai reikalinga chirurginė operacija.