Periodontologija

Išdygus naujam dančiui, jo paviršiuje iš seilių susiformuoja bespalvė plėvelė. Ant šios plėvelės kaupiasi bakterijos, esančios burnos ertmėje, ir pradeda formuotis apnašas. Jei kruopščiai neišsivalote dantų ir tarpdančių, ant jų lieka lipnus sluoksnis. Jeigu šio apnašo nenuvalote ilgesnį laiką, jis mineralizuojasi, po dantenomis arba virš jų susiformuoja dantų akmenys. Nepašalinus dantų akmenų, jie sukelia dantenų ir juos supančio kaulo uždegimą bei ligas.

Galimos apnašo susidarymo priežastys:

• Burnos ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys.
• Dantų paviršiaus reljefas.
• Bakterijų giminingumas, polinkis jungtis.
• Burnos higiena.
• Seilių sudėtis (dažniausiai kietas apnašas susidaro ten, kur atsiveria seilių liaukos).
• Geriamo vandens savybės (vandens kietumas, jame esantys mineralai lemia seilių sudėtį).
• Mitybos įpročiai (minkštas maistas, nepakankamas kramtymas, netaisyklingas sąkandis).
• Ligos (sergant inkstų ligomis, astma ar cistine fibroze akmenų susiformuoja daugiau).
• Rūkymas.

Dantų apnašas dažniausiai atsiranda, jei visai nevalote dantų, pamirštate juos valytis nuolat (ryte ir vakare), valote neteisingai, naudojate nekokybišką dantų šepetėlį ar dantų pastą. Dantų akmenys susidaro ir tada, kai kramtote tik viena žandikaulio puse (kaire arba dešine) ar turite netaisyklingą sąkandį.

Valgant kietą maistą, vaisius, daržoves, dantys apsivalo natūraliai. Deja, šiandien mokyklose vaikai vietoje vaisių ir daržovių dažnai renkasi traškučius, sausainius, bandeles. Valgant minkštą maistą, dantys natūraliai neapsivalo, o per tam tikrą laiką mineralai iš seilių įsigeria į burnoje esantį minkštą apnašą, kuris sukietėja. Taip susiformuoja akmuo. Prie jo paviršiaus vėl kaupiasi minkštas apnašas, kuris kietėja ir akmuo auga.

Dantų akmenų sudėtis kinta – ją lemia akmenų senumas, kietumas, atsiradimo vieta. Įprastu dantų šepetėliu ir pasta jų nepašalinsite, todėl būtinai reguliariai lankykitės pas burnos higienistą.

Tiesa, būna žmonių, kurių burnoje dantų akmenys niekuomet nesusidaro. Tačiau tokių yra tik 5 proc. Visiems kitiems 2 kartus per metus patariame atlikti burnos higienos procedūrą. Yra ir tokių žmonių, kurių burnoje akmenys formuojasi greičiau nei įprastai. Jei esate vienas iš jų, pas higienistą lankykitės dažniau. Tokių asmenų nėra daug – taip pat apie 5 proc. Įdomu tai, kad vyrų burnoje dantų akmenys formuojasi dažniau ir jų būna daugiau nei ant moterų dantų.

Dažnai į periodontologą kreipiamės per vėlai, kai progresavusi liga sukelia didelį diskomfortą – dantys jau pradėję judėti, darosi sunku kramtyti. Todėl svarbu gebėti atpažinti periodonto ligų simptomus.

Pagrindinis simptomas, rodantis galimą uždegimą – dantenų kraujavimas. Iš pradžių jį pastebėsite valydamiesi dantis, o vėliau – valgydami. Progresuojant ligai dantenos dažnai kraujuoja be priežasties.

Derėtų susirūpinti, jei pastebėjote, kad dantenos pakito (padidėjo, patino, tapo jautresnės, pasikeitė spalva). Kai uždegimas pasiekia kaulą, atsiranda pūlingos išskyros iš dantenų, iš burnos nuolat sklinda blogas kvapas.

Jeigu pasireiškė tokie simptomai arba dvejojate – atvykite konsultacijai. Jos metu apžiūrėsime ir įvertinsime esamą situaciją bei paskirsime gydymą, jeigu jis bus reikalingas. Svarbiausia – ilgai nedelskite.

Gingivitas, dar vadinamas dantenų uždegimu, – tai ankstyviausia periodonto (apydančio audinių) ligos stadija, kai ji pažeidžia tik minkštuosius audinius (dantenas). Negydomas gingivitas gali komplikuotis į sunkesnes ligas, tačiau, laiku pastebėję pirmuosius dantenų uždegimo požymius ir laiku kreipęsi į gydytoją periodontologą, galite išvengti ligos komplikacijų ir visiškai išgyti.

Gingivitą dažniausiai sukelia minkštose dantų apnašose esančios bakterijos. Jei jūsų imunitetas nusilpęs, dantenų uždegimą gali sukelti ir visai nedidelė bakterinių apnašų sankaupa.

Tačiau gingivitas gali būti ir nebakterinės kilmės. Jį gali sukelti vartojami vaistai, hormonų pokyčiai (nėštumas, brendimas), valgymo sutrikimai ar nevisavertė mityba, cukrinis diabetas ir kitos ligos. Tuomet mes parenkame individualų gydymą.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys gingivito atsiradimą:

• Nepakankama asmeninė burnos higiena.
• Nereguliarūs vizitai pas burnos higienistą.
• Kariesas.
• Rūkymas.
• Tarpdančiuose įstrigę maisto likučiai.
• Nekokybiški dantų vainikėliai, protezai, plombos.
• Vaikų kvėpavimas per burną.
• Nusilpęs imunitetas.

Pagrindinis gingivito požymis – kraujuojančios dantenos. Iš pradžių kraujavimą pastebėsite tik valydamiesi dantis, vėliau – valgydami. Gingivitui progresuojant dantenos kraujuoja ir be jokios priežasties. Šiuos požymius dažnai lydi ir dantenų skausmas, blogas kvapas iš burnos, dantenų spalvos pasikeitimas, jų paburkimas. Pradžioje dantenos vos parausta, o vėliau tampa ryškiai raudonos ar net tamsiai mėlynos. Kraujavimas rodo, kad „įsijungė“ imuninė sistema, kuri, išskirdama tam tikras medžiagas, sunaikina burnos apnašose esančias bakterijas ir neutralizuoja jų toksinus. Imuninės sistemos antibakterinės medžiagos į burną patenka per kraujagyslių sieneles, kurios, esant uždegimui, darosi retesnės ir todėl dantenos kraujuoja nuo nedidelio prisilietimo kietesniu maistu, dantų šepetėliu.

Lokalus (vieno-trijų dantų) dantenų uždegimas gali kilti ir dėl nepakankamai nupoliruotų, nutrupėjusių dantų plombų kraštų, nekokybiškų dantų protezų ar netaisyklingos dantų padėties. Tuomet jaučiamas dantenų skausmas, kurios kraujuoja tik pažeistoje vietoje.

Dažnai žmonės skundžiasi jautresnėmis dantenomis, dėl to naudoja labai minkštus dantų šepetėlius, dantis valo trumpiau, rečiau arba visai liaujasi tai daryti, manydami, kad dantenos pažeidžiamos būtent valymo metu. Iš tiesų reikėtų elgtis priešingai. Laiku pastebėję pirmuosius gingivito požymius ir ėmę kruopščiau valytis dantis bei rūpintis burnos higiena, galite išvengti komplikacijų, kurios sukelia rimtesnę ligą – periodontitą.

Gydydami gingivitą, mes pirmiausiai pašaliname dantenų uždegimo atsiradimo priežastis – susikaupusius dantų akmenis ir minkštąjį apnašą. Tam atliekame profesionalią burnos higienos procedūrą. Vėliau jūs privalote itin kruopščiai prižiūrėti dantis: valyti juos bent du kartus (ryte ir vakare), pašalinti maisto likučius iš tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliu, skalauti burną priešuždegiminiais, gydomaisiais ir profilaktiniais skalikliais, kelis kartus per metus (rekomenduojame 3-4) atlikti profesionalią burnos higieną odontologijos klinikoje.

Jei dantenų uždegimas lokalus, jį gydome nupoliruodami arba pakeisdami senas plombas, dantų vainikėlius, nuvalydami susikaupusį apnašą.

Svarbi dantenų uždegimo gydymo dalis – mokymasis geriau, kruopščiau ir atsakingiau rūpintis savo burnos higiena. Mūsų gydytojas periodontologas arba burnos higienistas padės jums pasirinkti tinkamas burnos priežiūros priemones, pamokys, kaip valytis dantis šepetėliu, dantų siūlu ir pan. Taip pat jie parekomenduos mitybos pokyčius ir priemones imuniteto stiprinimui.

Svarbus gydytojo ir jūsų bendradarbiavimas. Kadangi dantenų uždegimas yra liga, kurią didžiąja dalimi lemia paciento gyvenimo būdas ir burnos higienai skiriamas dėmesys, dantenų uždegimo gydymas labai priklauso nuo jūsų motyvacijos, noro pasveikti. Mes galime pašalinti gingivito priežastį, pamokyti, kaip prižiūrėti dantis, tačiau tik jūs patys galite užkirsti kelią naujos ligos atsiradimui ir komplikacijoms. Jeigu nesiimsite kruopščios burnos higienos, net ir chirurginis dantenų uždegimo ir jo komplikacijų (periodontito) gydymas neatneš laukiamo rezultato. Todėl gingivito gydymą galima vadinti komandiniu jūsų ir mūsų darbu. Kartu mums darniai dirbant, jūs džiaugsitės sveika ir gražia šypsena!

Periodontitu susergama tuomet, kai negydomas dantenų uždegimas (gingivitas) progresuoja. Periodontitas – tai apydančio audinių uždegimas, kuris pažeidžia ne tik dantenas, bet ir alveolės kaulą.

Dažniausia periodontito kilmė yra bakterinė. Negydant gingivito ir sutrikus dantenų kraujotakai bakterijos migruoja į gilesnius audinius,  ima irti periodonto raištis, tirpsta dantį supantis kaulas, dantys tampa paslankūs.

Periodontito atsiradimą lemia asmens burnos priežiūra, paveldimumas (giminaičių polinkis sirgti šia liga), vartojami vaistai, hormonų pokyčiai (nėštumas), įvairios ligos (valgymo sutrikimai, cukrinis diabetas ir kt.). Periodonto ligos taip pat gali atsirasti dėl kitų burnos ertmės problemų: netaisyklingos pavienių dantų padėties ar išsidėstymo, netaisyklingo sąkandžio.

Periodontito simptomai:

• Kraujuojančios dantenos.
• Pūliavimas iš dantenų.
• Pakitusi dantenų spalva.
• Blogas kvapas iš burnos.
• Paslankūs, judantys, jautrūs dantys.

Gydymo eigą nustato gydytojas periodontologas. Gydymas susideda iš kelių etapų. Viso ligos stabilizavimo procese labai svarbus yra komandinis paciento, burnos higienisto ir gydytojo periodontologo darbas.

• Higieninis etapas 

Tai 2-3 mėnesius trunkantis darbas su burnos higieniste. Šio etapo tikslas – maksimaliai sumažinti dantenų uždegimą ir pasiekti kokybiškos sveikos konsistencijos dantenas, be kraujavimo. Vizitų su higieniste metu vyksta individualios burnos higienos mokymas, motyvacijos kėlimas, asmeninių burnos priežiūros priemonių parinkimas ir pritaikymas kasdieniam naudojimui burnoje. 

• Konservatyvus (neoperacinis) gydymas

Šį gydymą atlieka gydytojas periodontologas vieno ar dviejų vizitų metu, atsižvelgiant į paciento situaciją ir galimybę išbūti ilgą vizitą. Šio etapo metu dezinfekuojamos likusios periodontologinės kišenės, šalinamas biofilmas, lyginamas ir poliruojamas šaknų paviršius. Procedūrai atlikti taikoma vietinė nejautra.

• Chirurginis periodontito gydymas

Jei praėjus 6-9 mėn. nuo periodontito gydymo pradžios vis dar zonduojama periodontologinių kišenių, paciento individuali burnos priežiūra gera ir nerandama apnašo, likusiose srityse taikomas chirurginis periodontito gydymas su periodontologinių kišenių regeneracija. 

• Palaikomasis etapas

Baigus aktyvų gydymą ir stabilizavus periodonto būklę, pacientas paliekamas palaikomajai periodonto terapijai – reguliariems higieniniams vizitams pas burnos higienistą pagal gydytojo periodontologo nustatytą vizitų dažnį. Palaikomosios terapijos vizitai būtini kas 2/3/4 mėnesius atsižvelgiant į individualius paciento higieninius įgūdžius, žalingus įpročius, ligos progresavimo rizikos laipsnį.

SVARBU! Periodontitas nėra išgydoma liga. Visų procedūrų tikslas – stabilizuoti kaulo tirpimą ir išmokyti pacientą pakeisti individualios higienos įpročius. Stabilūs ilgalaikiai rezultatai pasiekiami tik laikantis nustatyto burnos higienų grafiko, periodiškai tikrinantis pas gydytoją periodontologą, esant idealiai asmeninei burnos higienai, keičiant mitybą, atsisakant žalingų įpročių.

Dantenų recesija – tai dantenų nuslinkimas nuo danties, apnuoginantis dantų šaknis. Pacientai dažniausiai kreipiasi dėl neestetiškai atrodančių atsidengusių dantų šaknų priekinių dantų srityje, skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu. 

Dantenų recesijos atsiradimas yra multifaktorinis. Recesija gali atsirasti dėl anatomiškai plono, išoriškai šaknį dengiančio kaulo, plono dantenų fenotipo, orotodontinio gydymo pasekoje, netaisyklingo dantų valymo (naudojami horizontalūs judesiai, valoma per didele jėga, netinkamo kietumo šepetėliu), dantenų uždegimų, aukštai prisitvirtinusio pasaitėlio, esant mažai prisitvirtinusių dantenų. Negydant dantenų recesijų progresavimas gali siekti iki 85%. 

Recesijai progresuojant klinikoje taikome chirurginį gydymą ir atliekame šias procedūras:

Pasaitėlio plastika. Jei, judinant lūpas (skruostus), aukštai / žemai prisitvirtinę apatinės / viršutinės lūpų (skruostų) pasaitėliai tempia dantenas į apačią / viršų, vietinėje nejautroje atliekame frenulektomiją.

Dantenų recesijos plastika. Esant esteninėms priežastims, recesijai progresuojant, pasunkėjus apsinuoginusios šaknies apsivalymui, pasireiškiant danties jautrumui atliekame dantenų recesijos plastinę operaciją.

Chirurgines procedūras atliekame taikydami dalinę nejautrą. Prieš dantenų recesijų gydymą būtinai atlikite profesionalią burnos higieną, kad būtų pašalinti minkštas apnašas ir akmenys, kurie lėtina dantenų gijimą po operacijų.

Chirurginio gydymo metodų yra daug, tad kiekvienam iš jūsų tinkamiausią būdą padės parinkti mūsų profesionalūs šios srities specialistai, atsižvelgdami į individualias jūsų burnos ertmės savybes.

Pooperacinė burnos priežiūra labai svarbi, nuo jos priklauso gydymo sėkmė ir rezultatai, todėl privalote vykdyti gydytojo nurodymus ir griežtai laikytis pooperacinio rėžimo gairių.

Dantenų aukščio korekcija – tai plastinė dantenų procedūra, kurios tikslas yra suvienodinti dantenų liniją. Tokių procedūrų prireikia po ortodontinio gydymo, stebint per trumpus viršutinio žandikaulio priekinės srities dantų vainikus bei per didelę dantenų ekspoziciją. Taip pat prieš protezavimą laminatėmis ar planuojant estetinį plombavimą. Šypsenos planavimas atliekamas komandoje su gydytoju restauratoriumi ir dantų technikų laboratorija. Skaitmeniniu būdų suplanavę naują šypsenos liniją, vaizdą pernešame į paciento burną ir atliekame „šypsenos pamatavimą“. Toliau technikų laboratorijoje gaminame chirurginį gidą, pagal kurį gydytojas periodontologas atlieka dantenų kontūravimą.

Mūsų klinikos gydytoja periodontologė Monika Ambrasienė taiko pažangią „belopės“ technikos dantenų plastikos metodiką. Po jos gyjimas yra be diskomforto ir po savaitės jau galima stebėti sugijusias dantenas, o tolimesnius restauravimo darbus galima atlikti dviem mėnesiais anksčiau, nei atliekant prailginimus įprastiniu būdu.