Dantų tiesinimas – gan ilgai trunkantis procesas, kuriam pradėti reikia ryžto. Dažniausia priežastis, dėl ko žmogus nusprendžia kreiptis į ortodontą – tai netenkinantis vaizdas veidrodyje. Pasak specialistų, estetinis vaizdas yra mažiausia problema, kurią žmogui sukelia kreivi dantys.
Daugiau nei 17 metų ortodontijos srityje dirbanti klinikos „Dantų harmonija“ gydytoja Eugenija Bučinskienė sako, kad svarbiausia dantų tiesinimo priežastis yra sveikata.
Pasak gydytojos, diagnozė – kreivi dantys – tai sveikatos problemų ledkalnio viršūnė. „Pirmiausia, kreivus dantis yra sudėtinga teisingai išvalyti. Tam reikia daugiau pastangų ir laiko, kurio dažniausiai žmonės nėra linkę skirti. Nepalaikant burnos higienos, dantys natūraliai ima gesti, kreivuose dantyse kur kas dažniau atsiranda dantų ėduonis.
Maisto likučiai prilimpa prie dantų paviršių, užstringa nelygių dantų tarpdančiuose, juos sunkiau išvalyti. Visa tai gali sukelti kariesą ir dantenų uždegimą“, – pasakoja gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad taisyti kreivus dantis – daug sudėtingiau nei tvarkingas jų eiles. „Kartais kreivo danties gydymas gali būti komplikuotas, nes nėra galimybės kokybiškai jo užplombuoti. Pasitaiko atvejų, kai danties išgelbėti neįmanoma, todėl tenka jį šalinti. Dažnai jo vietoje reikia įsodinti implantą, tačiau tai padaryti taip pat gali būti sudėtinga. Prieš tai, greičiausiai, reikės išlygiuoti šalia esančius „kaimynus“, – sako E. Bučinskienė.
Kita svarbi kreivų dantų pasekmė – netaisyklingas sąkandis. „Žmogaus fiziologija yra tokia, kad burnoje viršutiniai dantys tam tikru būdu turi liestis prie apatinių dantų. Esant taisyklingam sąkandžiui, dantys prilaiko vieni kitus tarsi atramos, todėl kramtymo krūvis valgant pasiskirsto tolygiai.
Kai sąkandis netaisyklingas, apkrova pasiskirsto netolygiai – vieni dantys šiek tiek „tinginiauja“, o kiti „dirba“ už du. Dėl per didelio krūvio daug didesnė tikimybė prarasti dantis – jie greičiau dėvisi, gali nuskilti ir net nulūžti,“ – tikina ortodontė.
E. Bučinskienė teigia, kad išskirti geriausius ar populiariausius ortodontinius gydymo būdus yra labai sunku. Jos teigimu, breketų rūšis neįtakoja bendro rezultato, žmogus gali rinktis pagal savo poreikius.
„Vieniems svarbu, kad breketų nesimatytų – jie renkasi vidinius breketus arba kapas. Kitiems svarbu, kad kuo rečiau reikėtų lankytis pas odontologą, tretiems, kad būtų pigiau. Galutinis rezultatas priklauso nuo efektyvių gydytojo sprendimų ir kaip tiksliai pacientas laikosi gydytojo nurodymų“, – pasakoja ortodontė.
Ji neigia, kad breketus nešioja tik paaugliai. Didžioji dauguma minėtos odotonologijos klinikos pacientų, kurie nusprendžia pradėti gydymą breketais – 2040 metų amžiaus ir vyresni žmonės. E. Bučinskienė pasakoja, kad tarp jos pacientų yra dvi šešiasdešimtmetės, kurios pradėjo ortodontinį gydymą.
„Dantų tiesinimui nėra amžiaus apribojimų, breketus nešioti gali ir paaugliai, ir vyresni žmonės. Skirtumas tik tas, kad kuo jaunesniame amžiuje pradedamas gydymas, tuo organizmas lengviau prisitaiko, gydymas būna paprastesnis ir greitesnis. Su metais organizmas tampa lėtesnis ir kai kuriais atvejais galima nepasiekti maksimalaus rezultato. Negalima sakyti, kad pavėluosite pradėti dantų tiesinimą, tačiau, kuo anksčiau pradėsite, tuo ilgiau džiaugsitės gražia šypsena“, – pataria ortodontė.
Odontologijos klinikose įprasta fotografuoti pacientų šypsenas „prieš“ ir „po“, kad būtų galima pamatyti gydymo rezultatą. E. Bučinskienė pasakoja, kaip sunku nufotografuoti žmogų prieš gydymą.
„Pacientai būna nepratę plačiai šypsotis, kuklinasi. Tačiau po gydymo nuoširdžiai šypsosi. Maloniausias darbo momentas, kai pamatai laimingus žmones, kuriems gydymas įkvėpė tiek daug džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi“, – pasakoja ortodondė.
Pasak gydytojos, patirtis rodo, kad po ortodontinio gydymo, kuris dažniausiai trunka apie dvejus metus, pacientas išsiugdo gerus higienos įpročius. Tinkama burnos higiena bei taisyklingas sąkandis – leidžia išlaikyti sveikus dantis ir jų ilgaamžiškumą.
