„Tam, kad suprastume, kaip atliekamas endodontinis gydymas, turime susipažinti su danties sandara. Dantis yra sudarytas iš vainiko, kaklelio ir šaknies. Vainikas – tai matoma danties dalis. Tarp vainiko ir šaknies, kur dantį liečia dantenos, yra danties kaklelis. O danties viduje yra ertmė, vadinama danties minkštimu arba pulpa. Tai mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje po emaliu ir dentinu.
Pulpa maisto medžiagomis aprūpina kietuosiuos danties audinius. Problemos prasideda tuomet, kai šis audinys pažeidžiamas ir prasideda liga, vadinama pulpitu”, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja R. Jonelienė.
Anot gydytojos odontologės, danties šaknų kanalų gydymą tenka atlikti, kai danties pulpos audinys yra negrįžtamai pažeidžiamas infekcijos. Taip atsitinka dėl gilaus danties ėduonies (kai ilgai negydomas kariesas) ar traumos, kuri gali būti ūmi, lėtinė ar mechaninė. Taip pat gali prireikti ir danties šaknų kanalų pergydymo – dėl nekokybiškai atlikto ankstesnio gydymo ar jo komplikacijų.
Endodontinis gydymas atliekamas per vieną ar kelis vizitus. Pirmiausia gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, atlieka klinikinį ištyrimą, padaro rentgeno nuotrauką. Tuomet gydomas dantis nuskausminamas. Naudojant mikroskopą ųaknų kanalai kruopščiai išvalomi, apdorojami cheminėmis medžiagomis ir hermetiškai užplombuojami. Danties vainikas atstatomas plomba ar netiesiogine restauracija.
Tačiau pulpitas ar periodontitas – tai dar ne mirties nuosprendis dančiui. Tinkamai sugydytas dantis jums gali dar ilgai tarnauti. Todėl nė vienas gydytojas nesiūlys pašalinti danties, kurį dar galima išgydyti. Juk natūralaus danties išsaugojimas užtikrina ne tik efektyvų kramtymą, bet ir normalią kandimo jėgą ir pojūtį, apsaugo gretimus dantis nuo papildomo nusidėvėjimo ir deformacijos. Ir gydymas nėra toks baisus, kaip gali atrodyti.
„Vienas svarbiausių dalykų šiuolaikiniame endodontiniame gydyme yra maksimalus sveikų danties audinių išsaugojimas. Atsiranda nauji instrumentai, kurie leidžia atlikti minimaliai invazyvų gydymą ir taip užtikrinti danties ilgaamžiškumą. Dėl naujų instrumentų metalo lydinių, instrumentavimo protokolų, galime parinkti skirtingus instrumentus kiekvienai klinikinei situacijai, atsižvelgiant į danties kanalų anatomiją.
Taip pat naujieji biokeramikiniai užpildai yra daug labiau biologiškai suderinami, kanalų plombavimas tampa ne tik paprastesnis, tačiau ir mažiau rizikingas. Šiuolaikiniai gydymo metodai bei medžiagos leidžia išsaugoti danties pulpos gyvybingumą, o kartais net regeneruoti pažeistą pulpą”, – naujovėmis dalijasi gydytoja odontologė.
Endodontinis gydymas dėl savo specifikos kartais užtrunka ilgiau nei vieną vizitą ir labai svarbu, kad nors ir nebeskauda, pacientas sugrįžtų procedūros užbaigti.
„Pasitaiko atvejų, kai pacientai pradeda gydymą, bet vėliau jį pamiršta, neatvyksta laiku į vizitus. Gydymo sėkmei labai svarbus savalaikis danties vainiko atstatymas po endodontinio gydymo, neatlikus to laiku galimos komplikacijos ir netgi danties praradimas”, – sako gydytoja odontologė.
Nepaisant tobulėjančių metodų ir puikiai veikiančių anestetikų, dauguma žmonių vis dar labai bijo odontologinių procedūrų.
„Turiu daug pacientų, kurie paniškai bijo visų odontologinių procedūrų. Tai dažniausiai susiję su ankstesne patirtimi, kuomet skaudėjo. Tačiau dabar atliekant odontologines procedūras, visuomet taikomas nuskausminimas. Visgi kartais prireikia kelių vizitų, kol pacientas įsitikina, kad procedūra neskausminga ir nėra jau čia taip baisu, kaip atrodė. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai pacientas gydytis sutinka tik sedacijoje, ypač vaikai”, – sako R. Jonelienė.