Su trūkstamų dantų atkūrimo poreikiu gali susidurti įvairaus amžiaus pacientai. Prarastus dantis galima atkurti keliomis priemonėmis – dantų implantais arba dantų protezais. Tiek viena, tiek kita dantų atkūrimo priemonė turi savitų privalumų ir trūkumų. Šių priemonių skirtumus suvokti labai svarbu, nes tik tokiu būdu bus galima pasirinkti optimalų, individualius poreikius pateisinantį dantų atkūrimo metodą. Aptarkime, kokiomis savybėmis pasižymi implantai bei protezai, ir, kuo jie skiriasi.
Dantų atkūrimas implantais yra vadinamas dantų implantacija. Atliekant dantų implantaciją, į žandikaulį yra sriegiamas specialus titaninis varžtas, ant kurio yra tvirtinimas pakaitinis dantis, dar kitaip vadinamas vainikėlis. Trūkstamų dantų atkūrimas protezais yra vadinamas dantų protezavimu. Dantų protezai gali būti kelių skirtingų rūšių. Nuo protezo rūšies priklauso dantų gydymo eiga, sudėtingumas bei kaina. Atliekant dantų protezavimą gali būti naudojami išimami arba fiksuoti protezai. Taip pat gali būti naudojamos pilnos arba dalinės protezų konstrukcijos. Protezo rūšies pasirinkimas priklauso nuo paciento finansinių galimybių, siekiamo rezultato ir, žinoma, klinikinio atvejo sudėtingumo.
Dantų protezas yra sudarytas iš dirbtinių dantų rinkinio ir specialios plokštelės, kurią reikia tvirtinti prie dantenų. Plokštelės įprastai gaminamos iš plastiko arba metalo. Dantų protezai tikrai efektyviai atkuria prarastų dantų funkcijas ir atrodo pakankamai natūraliai, tačiau prie jų reikia priprasti. Po atlikto dantų protezavimo pacientai dažnai jaučia svetimkūnio pojūtį burnos ertmėje, todėl tam tikrą laikotarpį, su šiomis dantų atkūrimo priemonėmis jie tikrai jaučiasi nepatogiai. Dantų implantas yra tvirtinimas prie žandikaulio, o ne prie dantenų. Po atliktos dantų implantacijos pacientai įprastai nesusiduria su adaptaciniu laikotarpiu ir jaučiasi lygiai taip pat, kaip su natūraliais dantimis. Be to, dantų implantai leidžia išvengti ir kaulų retėjimo problemos, su kuria ateityje gali susidurti pacientai, nešiojantys dantų protezus.
Dantų atkūrimas implantais įprastai apima dvi procedūras, kurių metu pacientui taikoma vietinė nejautra. Pirmosios procedūros metu įgyvendinamas implanto įsriegimo į žandikaulį etapas. Kai implantas prigyja, kitaip tariant susilieja su žandikauliu, ant jo tvirtinamas dirbtinis dantis. Jeigu klinikinis atvejis yra sudėtingesnis, reikia atlikti papildomas procedūras, pavyzdžiui, kaulo transplantaciją arba sinuso pakėlimo operaciją. Susidūrus su papildomų procedūrų poreikiu, reikia nusiteikti ilgesnei gydymo trukmei bei didesnėms gydymo išlaidoms. Lyginant su dantų implantavimu, dantų protezavimas yra greitesnė procedūra. Visgi, kartais, prieš pradedant gydymą, reikia pašalinti kai kuriuos dantis. Tokiu atveju gydymo trukmė prailgsta, nes reikia palaukti, kol pilnai sugyja dantenos.
Protezų tarnavimo trukmė priklauso nuo jų rūšies ir sudėties. Visgi, protezus periodiškai reikia keisti maždaug kas 5 – 8 metus, nes laikui bėgant keičiasi veido kaulų struktūra ir protezai gali atsilaisvinti. Dantų implantai burnos ertmėje funkcionuoja lygiai taip pat kaip natūralūs dantys, todėl kaulų struktūros keitimasis jiems nedaro jokios įtakos. Tinkamai prižiūrimi implantai gali tarnauti visą likusį gyvenimą.
Dantų implantavimo procedūra yra sudėtingesnė nei dantų protezavimas, todėl su ja susijusios gydymo išlaidos yra didesnės. Visgi, dantų implantai yra gaminami iš kokybiškesnių medžiagų nei protezai. Taip pat jie yra paremti pažangesne dantų atkūrimo technologija. Dėl šių priežasčių dantų implantai visada užtikrina ir kokybiškesnį, ir ilgaamžiškesnį dantų atkūrimo rezultatą. Dantų protezavimas yra finansiškai palankesnis sprendimas. Vis tik, pasirinkus šį dantų atkūrimo būdą, bėgant laikui pacientas susiduria su pakartotinės procedūros poreikiu. Todėl vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, galima teigti, jog šių procedūrų kainų atskirtis nėra labai didelė.
