Ryte pabundate nepailsėję, nors išmiegojote visą naktį? Kamuoja nuolatiniai kaklo, galvos skausmai, kurie nepraeina net išgėrus vaistų? Manote, kad turite silpnus dantis, nes jie trupa ir dyla? Gali būti, kad kaip ir dažnas Lietuvos gyventojas, kenčiate nuo bruksizmo.
Bruksizmas – tai griežimas dantimis. Net jei manote, kad dantimis negriežiate, gali būti, kad esate tarp daugybės žmonių, kurie apie šią problemą sužino netikėtai, gydytojo odontologo ar burnos higienisto kėdėje, kur specialistai pamato aiškias griežimo paliktas linijas ant jūsų dantų. Gera naujiena – sprendimo būdų yra, ir net keletas skirtingų.
Kodėl bruksizmas dažnai diagnozuojamas tik tada, kai gydytojas pamato pirmąsias pasekmes – nudilusius dantis? Klinikos „Dantų harmonija” gydytoja odontologė Beata Ostapenko sako, kad nors bruksizmas skirstomas į dieninį ir naktinį, pastarasis yra gerokai dažnesnis ir intensyvesnis. Jo dažnai nejaučia ne tik pats žmogus, bet ir negirdi šalia jo miegantys artimieji.
„Bruksizmą galima įtarti, jeigu ryte atsikėlęs žmogus jaučia įtampą kramtomuosiuose raumenyse, kakle, jeigu skauda galvą. Mes, odontologai, matome pasekmes – nudilusius iltinius dantis, nes jie yra pirmosios bruksizmo aukos. Jiems nudilus, ima dilti šalia esantys priekiniai, o problemai pažengus – ir šoniniai dantys”, – sako gydytoja.
Beje, yra pastebėta, kad jeigu žmogus griežia dantimis naktį, tai greičiausiai jis tai daro ir dienos metu, pavyzdžiui, pajutęs įtampą, stipriai sukanda dantis. Tad pasitelkus savistabą galima „pagauti” save griežiant dantimis dieną. O išmokus save sustabdyti dieną, gali būti, kad sumažės ir naktinio bruksizmo.
„Naktį grieždami dantimis juos sukandame apie daug kartų stipriau nei tiesiog įprastai kramtydami. Nenuostabu, kad ilgainiui dantys ima dilti, trupėti – tai juk milžiniškas krūvis”, – sako B. Ostapenko.
Gydytoja įspėja, kad negydant bruksizmo ir jo pasekmių, problemos gilėja: dantys labai stipriai nudyla, atsiveria jautrus danties sluoksnis – dentinas, pagilėja sąkąndis, keičiasi žandikaulio sąnario padėtis, jį ima skaudėti. Blogėja ir estetinis dantų vaizdas, nutrupėjimai tampa matomi.
Tėvai, turintys mažų vaikų galbūt yra pastebėję, kad vaikas griežia dantimis, kai įvyksta dideli pokyčiai gyvenime – vaikas pradeda lankyti mokyklą ar pan. Panašiai ir suaugusiems – jei gyvenime daug streso, nerimo, baimių, labai gali būti, kad imsite griežti dantimis. Dažnai tai trunka kelias naktis, vėliau žmogus nurimsta, ir problema savaime praeina.
Vis dėlto kai kuriais atvejais problema tęsiasi net ne mėnesius, o metų metus. Tada jau reikėtų ieškoti pagalbos.
„Iš odontologinės pusės bruksizmo priežastis gali būti netaisyklingas sąkandis. Kai patologijų nerandame, priežastys būna psichologinės: stresas, nerimas. Bruksizmą taip pat gali sukelti vartojami vaistai, alkoholis, tabakas”, – vardija gydytoja odontologė.
Sužinojus, kad kenčiate nuo bruksizmo, gydytoja odontologė pataria pirmiausia apsaugoti dantis, tuomet pamėginti pašalinti priežastį, ir galiausiai – atstatyti estetinį vaizdą.
Pirmas žingsnis – bruksizmo kapa, tvirtinama ant viršutinio arba apatinio žandikaulio. Ji apsaugo dantis griežimo metu, nes dantys nekontaktuoja vieni su kitais tiesiogiai ir daugiau nebedyla.
Antras žingsnis – pašalinti priežastis. Jei bruksizmą sukelia netaisyklingas sąkandis, reikės breketų. Tačiau jei priežastys psichologinės, verta apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą. Dažnai stresą įveikti padeda sportas, meditacija, kita mėgstama veikla. O gal būsite tarp tų laimingųjų, kuriems pakaks tiesiog prieš miegą sugraužti morką ar kitą sunkiau kramtomą užkandį, kad raumenys pavargtų ir naktį, užuot dirbę, ilsėtųsi.
Trečias ir paskutinis žingsnis. Kai jau turite bruksizmo kapą ir mokotės atsipalaidavimo technikų, galima atstatyti estetinį vaizdą. Dažniausiai tam pasitelkiama estetinio plombavimo procedūra.
