Neprisimenu, kada atsikandau šokolado, obuolio, galėjau nesivaržydamas šypsotis ar bučiuotis, – tokių karčių prisipažinimų vilnietis gydytojas odontologas Marius Bučinskas dažnai išgirsta iš pacientų, netekusių dantų. Baltijos šalyse pirmasis pradėjęs taikyti „X-Guide“ chirurginę navigacijos sistemą M.Bučinskas tikino, kad bedantystė yra visos Lietuvos bėda. Nors praradę vieną ar kelis dantis žmonės dažnai susitaiko su tokiu defektu, trūkstamus dantis būtina atkurti, nes tai atsiliepia gretutinių dantų būklei, skatina žandikaulio kaulo nykimą, blogina virškinimą, sukelia dvasinių kančių.
Bendradarbiaudamas su tarptautine kompanija „Nobel Biocare“, kuri yra viena implantų lyderių visame pasaulyje, klinikos „Dantų harmonija“ įkūrėjas M.Bučinskas yra įvaldęs ne vieną inovacinį dantų atkūrimo metodą, kuris jau tapo kasdienybe. Viena moderniausių technologijų yra „X-Guide“ chirurginė navigacijos sistema, kuri taikoma klinikoje „Dantų harmonija“. Remiantis moksliniais tyrimais, tai beveik du kartus tikslesnė implantų planavimo ir sriegimo metodika nei šiuo metu paplitusi gidinė chirurgija, naudojanti šablonus.
Šios metodikos privalumas – realiu laiku kontroliuojama implantavimo procedūra, kuri yra planuojama virtualioje erdvėje.
Kadangi implantologija yra viena sparčiausiai besivystančių odontologijos sričių, nieko nestebina tokie gydymo būdai kaip viso žandikaulio atkūrimas ant keturių implantų. Bendrovės „Nobel Biocare“ sukurtas metodas „All-ON-4“ yra pagrįstas odontologijos mokslo pasiekimais, klinikinių tyrimų rezultatais, tai padeda kur kas greičiau pradėti taikyti šiuolaikinius metodus praktikoje. Šiuo požiūriu Lietuva žengia koja kojon su visu pasauliu. Dantų atkūrimo metodų istorija yra susijusi su konkurencija. Pasaulyje yra daugiau nei 200 implantų gamintojų, apie pusę rinkos užima dvi bendrovės – „Nobel Biocare“ ir „Straumann“ , o kitą dalį – likusios. Šie lyderiai yra kaip bendrovės BMW ir „Mercedes“ automobilių pasaulyje. Implantologams neleidžia aptingti konkurencija, kuri skatina inovacijų kūrimą ir jų taikymą klinikinėje praktikoje. Pavyzdžiui, vienu metu šalinant dantį įmanoma įsukti ir implantą, Lietuvoje tokį metodą taikau jau nuo 2007-ųjų, o po dešimtmečio šalyje tai tapo įprasta praktika.
Dar viena metodika, kuri iš pradžių atrodė kaip sensacija, – vieno žandikaulio dantų atkūrimas ant keturių implantų, kai šalinami nepatikimi dantys ir jų šaknys, įsriegiami vos keturi implantai ir atkuriami dantys. Su gydymo metodu „All-ON-4“ man tenka supažindinti Lietuvos gydytojus, kai mūsų klinikoje vyksta specialūs mokymai.
Su gidine navigacija susijusios chirurginės metodikos mums labai svarbios, pavyzdžiui, pašalinus dantį įmanoma tuo pat metu įsriegti implantą, o tai apsaugo nuo žandikaulio tirpimo.
Dar vienas privalumas – nereikia dėti vainikėlio ir šlifuoti gretutinių dantų. Esant sudėtingai situacijai, kai greta yra sinuso dugnas ar žandikaulio nervas, tokia navigacija padeda tiksliai įsukti implantą. „X-Guide“ inovacija nėra vienintelė priemonė, padedanti chirurgui, nes panašias metodikas kuria įvairūs gamintojai. Šiuo metu tai yra viena labiausiai tyrinėjimų sričių dantų implantologijoje, ji dar vadinama dinamine gidine navigacine chirurgija. Ji pasižymi tuo, kad realiu laiku įmanoma stebėti, kaip į kaulą gręžiamas ar sukamas implantas. Apsilankius gydytojo konsultacijoje yra daroma žandikaulių 3D rentgeno nuotrauka, taikant specialią“ X-Guide“ programą planuojama, kur ir kaip bus įsukamas impantas, su šiuo planu supažindinamas pacientas.
Pirmiausia atliekame darbą, o tada žiūrime, kas išėjo, – tokia nuostata šiuolaikinėje implantologijoje yra atgyvenusi. Būtina taikyti tokią implantavimo technologiją, kuri padeda chirurgui valdyti implanto įsriegimo procesą realiu laiku.
Nauja technologija suteikia daugiau tikslumo nei tradiciniai chirurginiai šablonai, nes ji remiasi skaitmeniniu planavimu, pagal kurį numatoma tiksli implanto vieta. Gydytojas puikiai mato implanto kryptį, kampą ir gylį 3D ekrane realiu laiku. Jei trūksta kaulinio audinio, tiksliai suplanuojama saugiausia vieta implantui. Jei šalia yra nervas, sinusas ar kitos svarbios anatominės struktūros, pavyksta išvengti skaudžių klaidų. Pagaliau tai yra mažiau invazinė chirurgija, kuri skatina spartesnį gijimą ir padeda greičiau atsigauti pacientui. Sistemą sudaro 3D kompiuterinė navigacija, kuri nuolat stebi chirurginių instrumentų padėtį, naudojami intraoraliniai žandikaulio padėties sekimo jutikliai, užtikrinantys procedūros tikslumą, taip pat turime kompiuterio ekrane virtualią erdvę, fiksuojančią kiekvieną gydytojo veiksmą.
Tokia technologija padeda išvengti didelių pjūvių, mažina audinių pažeidimą, todėl po operacijos jaučiamas mažesnis audinių patinimas ir mažesnis skausmas. Gidinė navigacija padeda išvengti nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, po operacijos būna mažesnis kraujavimas, trumpėja audinių gijimo laikas. Tikslesnis protezavimas reiškia, kad implantas bus įsriegtas ten, kur jo labiausiai reikia, tai garantuoja ne tik geresnį estetinį vaizdą, bet ir geresnes kramtymo galimybes.
Dirbtinis intelektas daug prisideda ir vertinant ėduonies pažeistų dantų pakitimus, nustatant žandikaulio nervo padėtį.
Kitas dalykas – navigacinė chirurgija yra tikslesnė, dirbdamas gydytojas viską stebi tiesiogiai, o be navigacinio metodo mes dirbame aklai. Įsivaizduokite, matote paveikslą, kuris jums patinka, ir norite jį nukopijuoti, jums reikia eskizo ar šablono. O naudojant skaitmenines technologijas įmanoma perkelti paveikslo grafinį vaizdą, apvesti jo kontūrus, parinkti spalvas ir nuspalvinti. Jei operacijos metu gydytojas suvokia visą situaciją, mato, kur turi būti implantas, tai didelis privalumas. Seniau dirbdami mes labiau pasitikėdavome informacija iš anksčiau sukurtos šabloninės struktūros, o taikydami dirbtinį intelektą galime valdyti visą procesą. Kita vertus, taikydamas „X-Guide“ navigaciją gydytojas gali iš anksto būti suplanavęs vienaip, bet operacijos metu įmanoma daug ką pakeisti ir pasirinkti tokį sprendimą, kuris geriausias pacientui.
Gydytojui toks darbo pobūdis suteikia daugiau galimybių, jo darbo tikslumas didėja, nes yra daugiau veiksnių kontroliuoti implanto įsriegimą. Kita vertus, reikia tam tikrų įgūdžių ir profesionalumo. Iš tikrųjų darbo krūvis gydytojui nė kiek nesumažėja, nes reikia daugiau dėmesio skirti diagnostikai.
Nėra tokios rekomendacijos, kokio amžiaus sulaukus reikia atstatinėti dantis implantais. Gydytojų odontologų tikslas yra atkurti dantų harmoniją. Tai reiškia, kad netekus net vieno danties organizmas tai pajunta, pavyzdžiui, gretimi dantys stengiasi kompensuoti praradimą, jie krypsta į defekto vietą ir deformuojasi. Nors vis dar pasitaiko ir tokių pacientų, kurie ryžtasi kreiptis pagalbos, kai dėl prarastų dantų jau neįmanoma normaliai sukramtyti maisto. Mūsų bėda, kad dėl dantų ėduonies bedančiai tampame anksčiau nei mūsų bendraamžiai Europoje. Lietuvos gyventojai taip pat negali pasigirti dideliu kaulinio audinio kiekiu. Sakyčiau, Pietų Europoje, tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija, genetiškai žmonės paveldi stipresnius kaulus, o tai palengvina dantų implantavimą.
Natūralu, kad su amžiumi kaulinis audinys labiau nyksta, netgi pašalinus vieną dantį gretimi dantys gali kur kas greičiau pradėti deformuotis ir gali prasidėti žandikaulio tirpimas. Manau, kad su gidine navigacija susijusios chirurginės metodikos mums labai svarbios, pavyzdžiui, pašalinus dantį įmanoma tuo pat metu įsriegti implantą, o tai apsaugo nuo žandikaulio tirpimo. Dar vienas privalumas – nereikia dėti vainikėlio ir traumuoti gretutinių dantų. Odontologijos srityje dirbu jau 25 metus, o pastaruosius 18 metų paskyriau implantologijai. Manau, kad geras meistras turi turėti ir geriausius darbo įrankius. Bet, norint juos įvaldyti, reikia nuolat kelti savo kvalifikaciją, įgyti naujų žinių ir profesinių įgūdžių, todėl pasirinkę odontologijos specialybę gydytojai jaučiasi tarsi amžini studentai. Jei įsigijai naujus batus, bet padėjai juos į spintą, dar nereiškia, kad juos avėsi. Taip ir su medicinos įranga – jei klinika įsigijo naujos įrangos, bet niekas nemoka su ja dirbti, ji bus tik interjero dalis. Vien tik brangios įrangos įsigijimas nieko nesako. Manau, kad svarbūs ir tokie rodikliai, kiek paslaugų teikiama tam tikroje klinikoje, kokios taikomos technologijos ir kokie dirba specialistai. Į implantologiją atėjau iš protezavimo srities, prieš 25 metus buvo taip, kad, norint atkurti vieną dantį, reikėdavo šlifuoti du gretimus. Esu įsitikinęs, kad toks dantų atkūrimo būdas padaro daugiau žalos nei duoda naudos. Įsukus vieną implantą tokios žalos nebus. Prieš šalindamas dantį gydytojas turi turėti planą, kaip jį atkurs. Jei tuo keliu eisime, manau, kad Lietuvoje bus kur kas mažiau paplitusi bedantystė.
Nuo vaikystės žinojau, kokią profesiją pasirinkti, nes mano mama yra odontologė. Tęsiu gydytojų dinastiją. 2000-aisiais baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą tobulinausi dantų protezavimo srityje. Tuo metu dar daug žmonių naudojo išimamuosius protezus, mąsčiau apie tai, kaip būdamas gydytojas galėčiau suteikti pacientams daugiau informacijos apie implantus. Tuo metu vyravo skeptiška nuomonė apie dantų implantus – esą įsriegti svetimkūniai neprigyja, organizmas juos atmeta, gydymas skausmingas, nes reikia operacijos. Iš tikrųjų implantologija atveria kur kas daugiau galimybių padėti pacientams, kurie negali normaliai kramtyti maisto ir prastai jaučiasi dėl to, kad jų dantys prasti. Tvarkingi dantys rodo, kad žmogus yra sveikas, o sveikata siejama su jaunyste ir grožiu, todėl prižiūrėti dantys šiuolaikinėje kultūroje labai vertinami. Jie taip pat siejami su geresne gyvenimo kokybe. Kai iš mūsų klinikos pacientai išeina būdami geros nuotaikos ir šypsodamiesi, tai vertinu kaip geriausią savo darbo įvertinimą. Juk didžiausias mūsų klinikos turtas yra pacientai.
